header1.jpg

Šv. Velykų šventė

Velykų bobutė atbudo iš miego,

Lauke apsidairė – seniai nebėr sniego.

Kibo kiaušinių senoji dažyti,

Girdėjom, žadėjo ir jus aplankyti.

                      Rodos taip neseniai varėme žiemą, o štai jau Velykos į duris beldžiasi. Po didelio susikaupimo ir ilgai trukusio pasninko ateina šv. Velykos – džiaugsmo, atsigavėjimo šventė. Ji simbolizuoja augmenijos prisikėlimą, gyvybės, gamtos atgimimą.

                       Nuo senų laikų, džiaugsmingai minėdami Kristaus prisikėlimą, lietuviai prisigalvodavo įvairiausių burtų, apeigų, žaidimų, mindavo mįsles, prisimindavo patarles, kurios turėjo kokią nors prasmę: nešdavo sėkmę, neleisdavo laimei praeiti pro šalį ar suteikdavo sveikatos, o ką nors gal ir meilė aplankydavo. Ir žinoma margučių ridenimas.

prie didelio margučio

tai gražumas margučių

kas daugiau numuš

kas daugiau numuš

Rima Kalendienė

soc. darbuotoja užimtumui